Idėja suorganizuoti pirmąjį Žagarės Vyšnių festivalį kilo britei Sarah Rabagliati, nes Žagarė nuo seno garsi savo vyšniomis. Ne žiemgališkos jos prigimties, bet, savo kilme būdamos pietų krašto vaisius, atsitiktinai įaugo į Žagarės žemę ir tapo ją garsinančia dalimi. 20 a. pradžioje Peterburgo turguje buvęs net atskiras žagarvyšnių skyrius, o vienas Rygos fabrikas iš žagarvyšnių gamino likerį.
Manoma, kad Sankt Peterburge Sergiejus Jeseninas su mylimąja Aisedora Dunkan ragavę žagariškių gardėsių. 18 a. Žagarėje būta įstatymo sodybose pasodinti pasirinktinai porą vaismedžių, tarp kurių būtų vyšnia.
Todėl festivalio misija tapo paminėti ir propaguoti Žagarės vyšnias, skatinti kraštiečius bei tautiečius neprarasti istorinės ir kultūrinės tautos atminties, tradicijų, patriotizmo, meilės gimtajai Žagarei, plėtoti šiaurės Lietuvos, buvusios žemgalių teritorijos kultūrą.
Pirmasis festivalis sulaukė itin didelio susidomėjimo (sulaukta apie 4000 žmonių), todėl nutarta šią tradiciją ir toliau puoselėti. Turiningi, įvairūs, aukšto meninio lygio festivalio renginiai skiriami visiems – ir vaikams, ir jaunimui, ir šeimoms, ir vyresnio amžiaus tautiečiams bei svečiams.
Žagarės regioninio parko direkcijos darbuotojai, būdami pagrindiniais šio festivalio organizatoriais, kasmet įdeda labai daug jėgų, laiko, entuziazmo ir širdies. Festivalis iš naujos tradicijos jau virto nuolatine, išskiriančia Žagarės miestą Lietuvoje, kaip buvusį tradicinį vyšnių kraštą. Tapęs tradiciniu ir įgaunantis naujas formas, Žagarės vyšnių festivalis reprezentuoja Lietuvą, kasmet pritraukia daug svečių iš Lietuvos ir užsienio.
Vyšnių derliaus metu įvairiose Žagarės istorinėse vietose organizuojami renginiai, mugės, parodos, žirgų čempionatai, sporto varžybos, koncertai. Žagarės vyšnių festivalis trunka keturias dienas. Festivalio programa kasmet yra atnaujinama, renginių turinys keičiasi, tačiau išlaikoma protėvių tradicijų ir papročių puoselėjimo dvasia.
Pirmasis Žagarės vyšnių festivalis vyko 2005 m. liepos 23 d., prasidėjęs miesto žadinimu ir užsibaigęs šventiniu koncertu ir diskoteka. Vienas netradicinių renginių pirmojo festivalio metu – kūrybinių meninių akcijų pristatymas (Naryškino rūmai): piešimo konkursas šventės dalyviams „Spalvų poema“; šiuolaikinis meno centro projektas „ŠMC TV log“; Vilniaus Dailės akademijos studentų projektas „10 VDA studentų 14 dienų Žagarėje“; „Baltic Link Trust“ fotografijos projekto paroda „Rytojus prasidėjo vakar“ ir Šiaulių Laiptų galerijos projektas „Himnas kėdei iš Šiaulių Monmarto respublikos“.
Antrasis Žagarės vyšnių festivalis vyko 2006 m. liepos 22 – 23 dienomis. Festivalio metu vyko mugės, žirgų čempionatas, įvairios parodos, koncertai, sportiniai renginiai.
Trečiojo Žagarės vyšnių festivalio pagrindinis akcentas buvo Žagarės regioninio parko direkcijos projektas „Istoriją dainuoja piliakalnis...“ Ant Žagarės Žvelgaičio piliakalnio atgijo prieš šimtus metų gyvavusi praeitis. Eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ nariai istorinėje aplinkoje supažindino su archeologinių žinių pagrindu rekonstruotais amatais: juvelyrinių dirbinių, kibirėlių ir senųjų muzikos instrumentų gamyba, kalvyste, liepų žievės, gintaro apdirbimu, karių amunicija, valgio ruošimu. Gyvosios istorijos klubo „Kovarnis“ nariai pristatė senovės karybą. Kautynės įvairiais ginklais, iečių mėtymas, karinė estafetė, senoviniai žaidimai vaikams, vyrų folkloro grupelės atliekamos karo dainos, Vakarų Europos kultūrą rekonstruojančių vyrų (riterių) pasirodymas. Šventę vainikavo muzikinė kompozicija pagal V. Klovos operą „Pilėnai“. Dalyvavo: Nacionalinio operos ir baleto teatro solistai Sofija Jonaitytė ir Gintaras Liaudminas, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas Tadas Šumskas), Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ merginų choras (vadovė Jolita Vaitkevičienė), Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras (vadovas pulkininkas Algirdas Radzevičius), pianistė Renata Krikščiūnaitė, renginio režisierius Valius Staknys, renginio meno vadovas Tadas Šumskas, renginio vedėjas Mindaugas Ancevičius.
4 -ASIS ŽAGARĖS VYŠNIŲ FESTIVALIS
Žagarės vyšnių festivalis tais pačiais metais pripažintas viena iš patraukliausių turizmo vietovių Lietuvoje. Tai paskelbta 2008 metų birželio 26 dieną Vilniuje vykusioje baigiamojoje Europos Komisijos ir Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos konferencijoje „Patraukliausia Europos turizmo vietovė“. 2008 metų festivalio renginius jungianti tema: „Viso pasaulio garsiausi Vyšniauskai Žagarės vyšnių šventėje!“. Taip siekta žaismingiau pateikti Vyšnių festivalio idėją, grįžti arčiau vyšnių tematikos. Šventės sūkuryje sukosi džiazo žvaigždė Petras Vyšniauskas. Skulptorius Juozas Vyšniauskas drauge su Žagarės medžio drožėjais surengė parodą, istorikė Audronė Vyšniauskienė skaitė paskaitą apie senąsias Europos, Lietuvos ir Žagarės kapines, filmą „Gamta be sienų" pristatė Vytis Jankevičius ir redaktorė Rokaitė Vyšniauskienė ir kiti.O koncerte „Vyšniauskai ir jų draugai“ pasirodė Edita Mildažytė-Vyšniauskienė, Ovidijus Vyšniauskas bei kiti atlikėjai.
5-ASIS ŽAGARĖS VYŠNIŲ FESTIVALIS
2009 liepos 16–19
Penktojo Žagarės vyšnių festivalio šūkis "Aš mylėjau tave tau nežinant..." 2009 metų Žagarės vyšnių festivalis kraštiečius ir svečius viliojo, gundė virtomis, šokoladu apvoliotomis, sausainiuose, pyraguose, duonoje įkeptomis vyšniomis, tradicine močiutės vyšnių uogiene ir gaiviaisiais gėrimais. Didelį įspūdį paliko po atviru dangumi Mažojo Vilniaus teatro suvaidintas „Vyšnių sodas“, sugrįžusių žagariečių, Bardų, Seimo narių koncertai, jojimo žirgais konkūras, daug kitų renginių.
6-ASIS ŽAGARĖS VYŠNIŲ FESTIVALIS
2010 liepos 15–18
Šeštasis Žagarės vyšnių festivalis „Neturim jūros kranto...Ir nereikia“ viliojo vyšnių uogienės aromatu. Žagarės Vyšnių festivalio šurmulys jau praeityje, tačiau įspūdingi renginių vaizdai ir pakili festivalio dalyvių nuotaika organizatoriams dar ilgai išliks atmintyje. Regioninio parko darbuotojai jau įprato gyventi nuo vieno festivalio iki kito festivalio. Festivaliui ruošiamės ištisus metus todėl sakome: - „Vyšnių festivalis mums daugiau nei šventė, jis – kasdieninio gyvenimo dalis”. Daugybę organizatorių, atlikėjų ir dalyvių vienam tikslui subūrę renginiai, regioninio parko direktoriaus Mindaugo Balčiūno nuomone, pasiteisina.
7-ASIS ŽAGARĖS VYŠNIŲ FESTIVALIS
2011 liepos 14–18
2011 metų Vyšnių festivalį papuošė du pagrindiniai akcentai – vyšnios ir, žinoma, broliai latviai. Trečiąjį liepos savaitgalį keturias dienas link Žagarės nuo ryto iki vakaro traukė automobilių vilkstinės. Tik po vidurnakčio žibintų karoliai nusidriekdavo atgalios. Septintasis Žagarės vyšnių festivalis šiemet įkvėpė plačiu latvių meninių produktų „asortimentu“, žavėjo itin aukštu meniniu lygiu. Kaimynai latviai savitu koloritu nuspalvino keturių dienų šventės programą, deramai pristatydami savo šalies muzikos plačią stilių paletę: latvių pučiamųjų orkestrai, chorai, šokių ir folkloro kolektyvai, džiazo grupės, solistai. Festivalis dovanojo žiūrovams du ilgam atmintyje įstrigusius muzikinius vakarus, nuskambėjusius užburiančia muzika, ne vieną puikią kompoziciją, kerintį atlikimą, gyvo garso dainas, suskambėjusias švelniais gitarų akordais, spalvingais, sodriais atlikėjų balsais. Visą savaitgalį – nuo ketvirtadienio pavakario iki sekmadienio vakaro muzikinę festivalio programą paįvairino Žagarės dvaro parke vykę jojimo konkūrai, žirgų sprinto varžybos, parodomoji lapių medžioklė, futbolo ir krepšinio varžybos, kaliausių paradas, vyšnių rinkimo maratonas, cirkas ir kt.
8-ASIS ŽAGARĖS VYŠNIŲ FESTIVALIS
2012 liepos 12–15
Žagarės vyšnių festivalis „Istorijos nesuklastosi“ vartė miesto istorijos puslapius. Žagarės festivalis kasmet įgyja vis svaresnį pripažinimą Lietuvoje, sulaukia vis gausesnės publikos ir užsienio svečių. Tai liudija labai iškalbingi faktai: 2010 m. Žagarės vyšnių festivalis pripažintas sėkmingiausiu šalyje nekomerciniu turizmo rinkodaros projektu, 2012 m. Šama apdovanojimų fiestoje Žagarės vyšnių festivalio renginys nominuotas laureatu. Ir 2012 m. Žagarės vyšnių festivalis tapo vienu ryškiausių Šiaurės Lietuvos regiono renginių ne tik dėl žymių Lietuvos muzikos atlikėjų pasirodymų jo metu, bet ir dėl nuoseklios festivalio politikos, kurios pagrindu, kaip visada, lieka tradicijų puoselėjimas, šurmulingas ir gausus vyšnių turgus.
9-ASIS ŽAGARĖS VYŠNIŲ FESTIVALIS
2013 liepos 18–21
Vyšnių festivalyje rinkosi geriausieji Devintasis Žagarės vyšnių festivalis viliojo naujovėmis. Pirmą kartą po atviru dangumi vyko kino seansai, atidarytas „žaliasis turgelis“, ekologiškos namudininkų produkcijos turgus, siekta kaliausių rekordo. ATIDARYTAS „ŽALIASIS TURGELIS“ Devintojo festivalio šūkis „Renkasi geriausieji“ pasiteisino su kaupu, miestelėnai ir svečiai išvydo gausybė tituluotų įvairaus meninio žanro atstovų, įvairių konkursų laureatų. Žagarė – vienas seniausių Lietuvos pasienio miestų – žinoma ne tik žagarvyšnėmis, bet ir vynu, amatininkyste, meno dirbiniais, daržo bei sodo gėrybėmis. Tad neatsitiktinai Vyšnių festivalyje atidarytas Žagarės regioninio parko „žaliasias turgelis“, pavadintas „Kiemturgiu“, skirtas paremti vietos namudininkams.
10-ASIS ŽAGARĖS VYŠNIŲ FESTIVALIS
2014 liepos 17–20
Žagarės vyšnių festivalis „Renkasi geriausieji“ ŠAMA apdovanojimuose pripažintas Metų renginiu. Dešimtasis Žagarės vyšnių festivalis sujungė solidžiąją ir populiariąją kultūrą: Algimanto Raudonikio klasika tapusią kūrybą, Kristijono Donelaičio epochos balsu prabilusį aktorių Rolandą Kazlą ir visų laikų geriausios Baltijos šalių grupės „Brainstorm“ pasirodymą, į kurį suvažiavo bene pusė kaimyninės Latvijos. Festivalis netrūko ir įprastų akcentų: vyšnių ir kaliausių.
19-ASIS ŽAGARĖS VYŠNIŲ FESTIVALIS – MIESTO GIMTADIENIS SU VYŠNIOMIS, KALIAUSĖMIS IR ŽYMIAUSIAIS ATLIKĖJAIS
2023 liepos 13–16
Kasmet trečiąjį liepos savaitgalį Žagarė tampa žinomiausiu ir triukšmingiausiu miestu Lietuvoje, nes tik čia vyksta originalusis Žagarės vyšnių festivalis! Festivalio dienomis Žagarė prisipildo svečių, muzikos, kaliausių netikėčiausiose vietose, ir žinoma, vyšnių aromato. 2023 m. Žagarės vyšnių festivalis vyko liepos 13-16 dienomis. Šiais metais Žagarė mini ypatingą istorinę sukaktį – 825-ajį miesto gimtadienį, tad Vyšnių festivalis tapo svarbiausia metų švente siekiant paminėti ir įprasminti šią sukaktį.
Nors renginiai Kaliausių fabrikėlyje pradėti dar trečiadienį liepos 12 d., oficialiai devynioliktasis Žagarės vyšnių festivalis „Žagarei 825“ atidarytas ketvirtadienį liepos 13 d. Šv. Mišiomis Senosios Žagarės bažnyčioje ir atidarymo koncertu „Namai“, kuriame dalyvavo Žagarės kultūros centro kolektyvai ir atlikėja Gabija Petrauskaitė. Jaukus pasibuvimas saulėtą vasaros vakarą artimiausių bendraminčių, kolegų, draugų ir miestelėnų būryje tapo įžanga į keturias dienas vykusią šventę, žinomą visoje Lietuvoje.
Penktadienį nuo ankstaus ryto į Naujosios Žagarės miesto aikštę sugužėjo būrys prekybininkų, kurie nuo 15 valandos visus pakvietė į Žagarės vyšnių festivalio turgų – pabendrauti, paragauti, apžiūrėti ir įsigyti pačių įvairiausių prekių ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Lenkijos ir net Maroko. Turguje atskiras dėmesys buvo skirtas produkcijai iš vyšnių, kurią festivalio dalyviai ir svečiai galėjo rasti turgelyje Miesto aikštės pakraštyje. Turguje tikrai netrūko veiksmo! Visus linksmino kapelų dūzgės, nevyriausybinių organizacijų koncertas, įvairios pramogos ir žaidimai. Miesto aikštės centre visų akį traukė įspūdingo aukščio – daugiau nei 12 metrų – siekianti kaliausė. Didelio susidomėjimo taip pat sulaukė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir pasieniečių profesijos pristatymas. Penktadienio vakarą Žagarės kultūros centre pristatytas filmas „Akimirk(sl)inis“ apie teatro aktorę Faustą Laurinaitytę, o Miesto aikštėje atidengta aktorės įamžinimui skirta kėdė. „Akimirk(sl)inis“ – tai filmas apie iš Žagarėje gimusią, augusią, beveik keturiasdešimt metų atlikusią vaidmenis Šiaulių valstybiniame dramos teatre aktorę Faustą Laurinaitytę. Vienas iš filmo tikslų – prisiliesti prie aktorės vaikystės. Diskusijų-prisiminimų programoje dalyvavo režisierius Gytis Padegimas ir aktorės Monika Šaltytė, Olita Dautartaitė. Penktadienio vakarą Švėtės upės pakrantę nuspalvino įspūdinga kaliausės misterija, kur taip pat įspūdingo dydžio kaliausė išniro iš vandens. Vakare Žvelgaičių ežero pakrantėje liejosi žymiausių atlikėjų muzikos garsai – pasirodė grupės Elektra Band, Mėnulio Fazė, Skaptetas, TaRuta, o vakarą vainikavo populiarioji Jessica Shy, sutraukusi tūkstantinę minią klausytojų, Colours of Bubbles ir DJ Jovani.
Tiek penktadienį, tiek šeštadienį įvairiose Žagarės miesto vietose vyko edukacijos, degustacijos ir įvairūs užsiėmimai. Medžio drožėjas Dalius Udrakis kvietė užsukti į jo sodybą susipažinti su medžio drožyba, menininkė Jurga Alminaitė ir jos vyras Sebastian iš anksto numatytomis valandomis pristatinėjo Venecijos stiklo edukaciją, jų sodyboje lankytojai turėjo galimybę ragauti tikrų ką tik iš krosnies ištrauktų picų, tautodailininkės Aušros Petrauskienės Angelų dirbtuvėlėse buvo galima apžiūrėti parodą „Žolynų fėjos“, Algimanto Raudonikio meno mokyklos Žagarės filiale žiūrovų laukė retrospektyvinė dailės skyriaus mokinių ir mėgėjų darbų paroda „Atvirom akim pasaulį aš matau“.
Šeštadienį Naujosios Žagarės miesto aikštėje ne tik visą dieną šurmuliavo Vyšnių festivalio turgus, bet iš visos Lietuvos suriedėjo net 84 senieji automobiliai. Kai kuriuos iš jų dar galima pamatyti ir mūsų keliuose, bet didelė dalis jų jau praleidžia laiką garažuose ar kitokiose patalpose ir pamatyti juos galima nebent per įvairius renginius. Visą šeštadienį Vyšnių festivalio dalyviai ir svečiai turėjo galimybę apžiūrėti senųjų automobilių parodą, o popiet vyko tikslaus vairavimo rungtis, kur virė kova dėl sekundės dalių, ir tradicinis slalomas. Prie Žagarės kultūros centro įsikūrė edukacijų kiemelis, kuriame įvairias veiklas galėjo išbandyti ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos Žagarės filialas kvietė į edukacijas „Kaladėlių Žagarė” ir „Spalvotos edukacijos”, Linkuvos soc. globos namų organizavo užsiėmimą „Pinkit riškit rankos rankelės”, o Žagarės vaikų dienos centro „Spindulys” kvietė į edukaciją „Kaliausytė”. Taip pat visi norintys galėjo pasigaminti ir pasipuošti festivalio akcentu – vyšniomis. Vidurdienį Žagarės kultūros centras kvietė į teatralizuotą Visockio arbatinę, kurioje lankytojai turėjo progą paragauti išskirtinės „Wissotzky Tea“ arbatos, kurios verslą įkūrė Žagarėje gimęs žydas Koloninas Zeevas Visockis. Tai tarptautinė šeimos arbatos kompanija, įsikūrusi Izraelyje, įkurta 1849 m. Maskvoje, Rusijoje, ji tapo didžiausia arbatos gamybos įmone Rusijos imperijoje, o XX a. pradžioje – didžiausia arbatos gamintoja pasaulyje, sėkmingai veikianti iki šiol. Renginio teatralizuotus sumanymus įgyvendino Joniškio kultūros centro teatro „Žiburys“ aktoriai. Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus Žagarės padalinys kvietė aplankyti fotoklubo „Lokys“ parodą „Mažoji Anglija Žagarėje“, kur užfiksuotos akimirkos tarsi nukelia į tuometę dvaro aplinką ir gyvenimą. Dar vienas muziejaus renginys – improvizuota dvaro kultūrinė popietė „Perlų vėrinys iš dvaro menės“ – viliojo ne tik nuostabia muzika, bet ir skaniausia angliška arbata ir desertu. Žagarės dvaro rūmuose vyko žagarietės, buvusios režisierės ir pedagogės Stasės Grinienės ir jos anūko Džiugo pasakų knygos „Džiugo pasakos Žagarėje“ pristatymas, o istorikė Vida Girininkienė skaitė pranešimą „Joniškio kraštas lietuvių kultūros veikėjų kunigo Aleksandro Burbos ir Mato Slančiausko palikime“.
Vienas iš festivalio originalių akcentų – kaliausės, kuriomis žagariečiai ne tik tradiciškai išpuošė savo sodybas ir kitas miesto vietas, bet vyko ir tradicinis kaliausių plaukimas įvairiomis plaukimo priemonėmis Švėtės upe bei kaliausių paplūdimio šokiai.
Vyšnių festivalio metu Žagarės sinagogoje buvo atidaryta fotografijų paroda „Žydai dabar ir anuomet“. Po 85 metų, sinagogoje vėl atgijo žydiškos kultūros dvasia. Parodą pristatė Šiaulių regiono žydų bendruomenės vadovas Sania Kerbelis, o akordeonu grojo tarptautinių festivalių-konkursų laureatas Motiejus Dudnikas. Parodoje eksponuojami darbai nukelia į tarpukario Šiaulius. Meniškose nuotraukose atsiveria ne tik žmonių charakteriai, bet ir matoma tarpukario Lietuvos žmonių buitis.
Žagarės kultūros centre atidaryta paroda „Žagarė 825: Vincas Maižius ir Adelina Maižiutė“. Šioje parodoje pristatomi menininko Vinco Maižiaus ir jo anūkės, Adelinos Maižiutės kūriniai. Paroda kviečia nagrinėti vietos tapatumą pasitelkiant dviejų kartų atstovus, nagrinėjant vietos identiteto temą kurią įprasmina – tęstinumas. Kaip Senoji ir Naujoji Žagarė, taip ir per ryšį – senelis ir anūkė, savo kūryboje siekiantys atskleisti tai, kas neatrasta. Parodos atidaryme prisiminimais ir patirtimis dalinosi V. Maižiaus dukra Alanta Maižiutė, V. Maižiaus auklėtinė Laima Kupčiūnienė, V. Maižiaus mokinys Dalius Udrakis. Paroda Žagarės kultūros centre veiks iki spalio 1 d.
Šeštadienio vakarą koncertai tęsėsi prie Žvelgaičių ežero. Čia pasirodė The Bleach Band, Inga Jankauskaitė, Rūta MUR, DJ Saga, Laima Vaikulė, Evgenya Redko.
Sekmadienio dieną Miesto aikštėje dar šurmuliavo turgus, skambėjo Šeimos sekmadieniui skirti koncertai.
Žagarės vyšnių festivalis kasmet būna rimtas išbandymas šio renginio organizatoriams ir miesto bendruomenei.
2025
21-ASIS ŽAGARĖS VYŠNIŲ FESTIVALIS: DĖMESYS KLIMATO KAITAI IR TVARUMO IDĖJŲ SKLAIDAI
Kasmet trečiąjį liepos savaitgalį Žagarė tampa žinomiausiu ir triukšmingiausiu miestu Lietuvoje, nes tik čia vyksta originalusis Žagarės vyšnių festivalis! Festivalio dienomis Žagarė prisipildo svečių, muzikos, kaliausių pačiose netikėčiausiose vietose, ir žinoma, vyšnių aromato.
2025 m. Žagarės vyšnių festivalis vyko liepos 17-20 dienomis. Festivalio tema – AFRIKA. Ne kaip egzotiška kelionė, o kaip būsena. Kai ribos tarp pasaulių nyksta ir tai, kas atrodė tolima, tampa artima. Festivalio metu netrūko renginių, veiklų, kuriomis akcentuotos klimato kaitos, tvarumo temos. Atvykusieji į festivalį buvo kviečiami rūšiuoti atliekas, rinktis daugkartinio naudojimo indus bei gertuves. Siekiant mažinti vienkartinių plastikinių indų naudojimą, perkant gėrimą Žagarės rekreacinėje zonoje prie Žvelgaičių ežero buvo galima įsigyti daugkartinio naudojimo stiklinę. Planuojant kelionę į festivalį, lankytojai buvo kviečiami rinktis viešąjį transportą, dviratį, elektromobilį arba į festivalio renginius keliauti pėsčiomis. Apie gamtos apsaugą ir klimato kaitą tarp muzikinių pasirodymų taip pat buvo kalbama ir didžiojoje festivalio scenoje.
Festivalis tradiciškai prasidėjo ketvirtadienį, liepos 17 d., Šv. Mišiomis Naujosios Žagarės Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje ir atidarymo renginiu, vykusiu Žagarės dvaro parke prie dvaro rūmų. Atidarymo metu festivalio lankytojus džiugino perkusijos studija „Afrikos būgnai“, koncertavo Žagarės kultūros centro moterų choras (vadovė Meilutė Girskienė, koncertmeisteris Ervidas Balčiūnas), įspūdingus šokius dovanojo Žagarės kultūros centro šokių studija (vadovė Viktorija Rimdžiūtė).
Sveikinimo kalbą tarė ir vienas pagrindinių festivalio organizatorių – Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktorius Mindaugas Balčiūnas, itin originaliai iššifravęs šių metų festivalio temą. Pasak jo, visi – tiek visa kūrybinė komanda, tiek dalyviai ir svečiai - yra AFRIKA:
Atviros
Fainos
Ryškios
Išradingos
Kūrybingos Asmenybės!
Po iškilmingo atidarymo renginio svečiai turėjo progą išvysti filmą „Potvynis“.
Filmą „Potvynis“ (angl. Flow) sukūrė latvių režisierius Gints Zilbalodis, filmas apdovanotas „Auksiniu gaubliu“ – tai pirmasis toks įvertinimas Baltijos šalių animacijai.
Pažiūrėję filmą, svečiai kartu su Lacrason Selectah buvo kviečiami pasinerti į afrikietiškus nakties ritmus.
Penktadienį, liepos 18 d., nuo 15 val. Žagarės miesto aikštėje jau šurmuliavo tradicinė Žagarės vyšnių festivalio mugė. Tai viena didžiausių mugių Šiaurės Lietuvoje, į kurią kasmet susirenka daugiau nei 200 prekiautojų. Mugėje buvo galima rasti pačių įvairiausių gaminių net išrankiausiam skoniui: afrikietiškais raštais margintų drabužių, lietuviškais raštais puoštų lino gaminių, įvairių medžio, keramikos, odos dirbinių, papuošalų ir kitų įdomybių. Amatų mugės lankytojai galėjo paskanauti armėniško šašlyko ir plovo, tikros afrikietiškos kavos, rankų darbo sausainių ir kitų gardumynų. Mugė šurmuliavo iki sekmadienio, liepos 20 d. 17 val.
Muzikinę-literatūrinę popietę „Fortepijono garsais per Vydūno gyvenimą“ lankytojams dovanojo poetė, skaitovė Daiva Onaitienė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė, pianistė Kotryna Baltrimaitė.
18 val. Žagarės miesto aikštėje vyko iškilmingas atminimo kėdės atidengimas Žagarės žydams (autorius - kalvis Milvydas Giedraitis). Ši kėdė - simbolis, skirtas visiems Žagarės krašto žydams atminti: žuvusiems per Holokaustą, kilusiems iš Žagarės, tačiau dėl skirtingų priežasčių išvykusiais, bei savo šaknimis su Žagare susietiems žydams. Vėliau festivalio svečiai buvo pakviesti į Žagarės sinagogą, kurioje gėrėjosi poertine-muzikine programa „Maldos iš Nojaus arkos“ (aktorė Emilija Latėnaitė ir violončelininkas Gleb Pyšniak).
Pirkdami Žagarės regioninio parko 5 Eur vertės lankytojo bilietą festivalio dalyviai ne tik galėjo abi dienas (penktadienį ir šeštadienį) patekti į didžiųjų vakarinių koncertų zoną, bet ir prisidėti prie parko puoselėjimo, priežiūros ir lankymui skirtos infrastruktūros gerinimo. Didžiojoje festivalio scenoje (Žagarės rekreacinėje zonoje prie Žvelgaičių ežero) penktadienį nuo 17 val. vyko koncertinė programa, kurioje savo muziką ir dainas klausytojams dovanojo įvairių muzikinių žanrų atlikėjai ir DJ: Mantville, Anyanya Udongwo, Rūta Mur, Justinas Jarutis, Bermudu Divstūris, Free Finga, Viktoras Diawara, EGIS.
Trečioji festivalio diena (liepos 19 d., šeštadienis) prasidėjo nuo šventinio Žagarės vyšnių festivalio amatų mugės atidarymo Žagarės miesto aikštėje, kuriame vyko kapelų dūzgės, įvairios pramogos ir žaidimai. Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus padalinio Žagarėje kiemelyje atidaryta omentinė Siglos Ščeponavičiūtės fotografijų paroda „Pas Dani genties papuasus”, perkusijos studija ,,Afrikos būgnai“ vykdė edukaciją ,,Afrikos spalvos, garsai ir skoniai“. Prie Žagarės kultūros centro veikė edukacijų kiemelis, buvo šokami linijiniai šokiai.
Nuo 12 iki 18 val. lankytojai buvo kviečiami į Žagarės kultūros centrą, kur vyko menininkės Monikos Dirsytės performansas „CO₂“, kviečiantis sustoti, įsiklausyti ir permąstyti, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie tvaresnės ateities.
Žagarės vyšnių festivalių metu visuomet akcentuojama saugomų teritorijų svarba, jų vertybės ir būtinybė jas išsaugoti ateities kartoms. Šiais metais festivalyje ypatingas dėmesys skirtas klimato kaitos temai. Šeštadienį Žagarės dvaro parke veikė Žalioji kultūros stotelė - ypatinga festivalio erdvė, kurioje diskutuota šiuo metu itin aktualiomis temomis: tvarumas, klimato kaita, vartojimo įpročiai ir tai, kaip meno, mokslo ir bendruomenės balsai gali keisti visuomenę. Vyko susitikimas su gamtos fotografu Mariumi Čepuliu, susirinkusieji klausėsi ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ vadovo Giedriaus Bučo. Giedrius Bučas, gamtos fotografas Marius Čepulis, klimatologas Silvestras Dikčius diskusijoje bandė atsakyti į klausimą: „Lietuva = Afrika? Ar mes pasiruošę pokyčiams?“.
Žaliojoje kultūros stotelėje vyko ir kita diskusija, kurios tema: „Tvarumas – nauja prabanga?“. Joje savo nuomonę ir poziciją dėstė mados dizaineris Lukas Svirplys, vintažinių rūbų meistrė Ernesta Miksė bei Žagarės seniūnas Simonas Mykolaitis. Šioje erdvėje taip pat organizuotos edukacinės veiklos, mainytuvės, veikė kūrybinės ekodirbtuvės.
Vienas iš Žagarės vyšnių festivalio akcentų – kaliausės. Gyventojai, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, buvo kviečiami puošti savo namų kiemus kaliausėmis. Šių metų tema – ypatinga! Dalyviai puošdami savo kaliauses įpynė Afrikos motyvų – spalvingų ir margaspalvių raštų, išradingumo, pripildė laukinių džiunglių dvasios. Šeštadienį, liepos 19 d., konkurso „Statyk kaliausę – gauk dovanų“ nugalėtojai buvo apdovanoti specialiais įsteigtais prizais, kuriuos laimėtojams įteikė Žagarės vyšnių festivalio globėja Lietuvos Respublikos Seimo narė Vaida Aleknavičienė. Šeštadienį taip pat vyko ir tradicinis kaliausių plaukimas Švėtės upe.
Mažojoje festivalio scenoje Žagarės miesto aikštėje renginio svečiai grožėjosi Irenos Starošaitės ir Žilvino Žvagulio bei „Žvaigždžių kvarteto“ koncertais. Žagarės kultūros centre šeštadienį atidaryta Tomo Daukšos paroda „Laimės švieselės“. Šioje parodoje menininkas nagrinėja temas, aktualias šiuolaikinei visuomenei: tvarumą, perteklių, harmoniją ir triukšmą kultūroje bei kasdieniniame gyvenime.
Šeštadienį Žagarės dvaro parko hipodrome vyko „Senų ratų suvažiavimas“. Į šį jau tradicija tapusį renginį buvo kviečiami senų automobilių, motociklų ir visokiausios senos technikos mylėtojai. Renginio metu vyko įvairios rungtys bei veiklos tiek žiūrovams, tiek dalyviams.
Šeštadienio koncertinė programa didžiojoje festivalio scenoje buvo itin gausi ir įvairi. Žiūrovus savo pasirodymais džiugino: Julijos Ritčik TRIO, projektas „Beth Hart keliais“, grupė „Baltos Varnos“, Tuaregų muzikos žvaigždė Kader Tarhanine, „Hiperbolės“ įkūrėjas Viktoras Prapras su grupe, GIEDRĖ, Daddy Was A Milkman. Po įspūdingo šventinio muzikinio šviesos šou „O, didysis BUMBUT BUMBUT” ištvermingiausi festivalio dalyviai šoko pagal Jovani bei DJ Edvino M ir Roko muziką.
Sekmadienį, liepos 20 d., aktorių ansamblis DEGAM Žagarės miesto aikštėje susirinkusiems žiūrovams dovanojo iliuzijų spektaklį „Saldainių lietus“. Vyko vaikų ir jaunimo koncertas. Balys Šmigelskas atliko koncertą, pavadinimu „Akustinės istorijos Žagarėje 2025“.
Žagarės dvaro rūmuose atidaryta Juozo Šalkausko kaklaraiščių paroda „...NE TIK AFRIKA...“, kurioje pristatyti net trisdešimties Afrikos šalių kaklaraiščiai. Be Afrikos tematikos, parodoje eksponuojami ir kaklaraiščiai su įvairiais kitokiais motyvais: nuo profesijų, technologijų ar transporto priemonių iki naminių gyvūnų ar paukščių.
Organizatoriai nuoširdžiai dėkoja visiems, kurie apsilankė Žagarės vyšnių festivalyje ir įsigijo lankytojo bilietą! Džiaugiamės, kad Žagarės vyšnių festivalis šiemet ne tik subūrė gausų lankytojų būrį, bet ir tapo svarbia erdve saugomų teritorijų vertybių pristatymui bei tvarumo idėjų sklaidai.